Prekės kodas: GALPINKSG-2
Turimas kiekis: Prekė sandėlyje
Sofija Gideikaitė, „Civilizacijos receptai“, 70 x 100 cm, drobė, tekstilė, autorinė technika, 2021.
Autorine technika perkuriu tekstilinius – pramoninius gaminius, „tapau“ tekstile. Siekiu išgauti tapybiškumo įspūdį, skirtingų struktūrų bei atspalvių audinius sluoksniuoju ir lydau. Šiuolaikinė tapyba yra labai įvairi. Įprastai ją suvokiame kaip ryškiaspalviais potėpiais, spalviniais plotais ar faktūromis padengtą drobę. Labiau nei materialų potėpio svorį ir ekspresiją vertinu lengvumą, minkštumą, peršviečiamumą, minimalizmą. Šiais eksperimentais kalbu apie „grožio“ sąvoką, sampratą ir koncepciją. Apie grožio sąvokos kismą ir skirtingą jos suvokimą tiek įvairiose epochose, tiek ir kasdieniuose mūsų interjeruose.
| Kilmės šalis: | Lietuva |
| Gamintojas: | 3188 |
Sofija Gideikaitė 1999–2005 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno Dailės fakultete. 2009 m. VDA suteiktas dailės krypties meno licenciato laipsnis. LDS narė nuo 2021 m. Menininkei yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Menininkė gyvena ir kuria Kaune, Lietuvoje.
2007 m. dailininkė stažavosi London Printworks Trust kūrybinėse dirbtuvėse.
B. S. Gideikaitė 2007, 2011, 2013, 2016, 2018 m. yra pelniusi Lietuvos kultūros ministerijos stipendiją. Menininkės kūryba buvo pristatyta tarptautinėse parodose, projektuose ir bienalėse Lietuvoje, Danijoje, Irane, Italijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vengrijoje.
Menininkė taip pat kuruoja ir koordinuoja meno projektus. Iš jų minėtini: pirmieji britų meno kritiko ir kuratoriaus E. Lucie – Smith projekto „Trys pasauliai viename“ ir prancūzų kuratoriaus Nicolas Bourriaud (projektas „Prestižas. Šių dienų fantasmagorija“) vizitai ir projektų pristatymus Lietuvoje.
Autorius yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 
Autorius turi oficialų meno kūrėjo statusą, kurį suteikia Lietuvos kultūros ministerija.
Menininkė dalyvavo bendrose parodose su kitais autoriais: Saâdane Afif, Hicham Berrada, Walead Beshty, Roberto Cabot, Attila Csörgő, Liam Gillick, Lothar Hempel, Carsten Höller, Katja Novitskova, Katie Paterson, Amalia Ulman, Kelley Walker, Julijonas Urbonas, Abraham Cruzvilleg, Hans Op De Beeck, Maurizio Cattellan, Pierpaolo Ferrari, Svajone & Paulius Stanikas, LG Williams, Seth Price, Dora Garćia, Christian Jankowski, Dan Perjovschi, Barthelemy Toguo.
Autorė apie savo kūrybą:
Subrendau amžių lūžyje, kurį ženklino ne tik politinės, bet ir žymios technologinės permainos. Be abejo jos palietė ir meno pasaulį. Žmogaus evoliucijoje yra svarbūs ne technologiniai ar socialiniai pokyčiai, tačiau laiko kaip sąvokos, laiko vertės pokyčiai. Mes iš naujo turime pasistengti suvokti laiko idėją, koncepciją, prigimtį. Meno kūrinys taip pat yra laiko matavimo vienetas, turintys pradžią ir pabaigą, savo vietą ir laiką. Man menas reikalingas tam, kad padėtų nustatyti laiko vertę mūsų visų gyvenime. Dažnai klausiu savęs - kokia yra laiko vertė šiandieną, kokia buvo vakar, prieš dvi dešimtis metų, kokia tarkime XIX a. ar baroko epochoje? Todėl savo kūrybos neskaidau į konceptualią ir vaizduojamąją, tiriamąją ar kokią kitokią. Šiuolaikinio meno mada man yra neatsiejama nuo meno istorijos, menininko sugebėjimų, bazinių žinių bagažo, technologinio pasiruošimo, ir bendro kultūrinio lauko interpretacijos
Mano kūrybinių tyrimų laukas – žiūrovo ir menininko bendradarbiavimas, kultūros prezentacijos būdai. Šiuolaikinio meno projektuose kūriniu dažnai paverčiu tiek viešojo administravimo funkciją, tiek logistiką, tiek bet kurią oficialią procedūrą ar standartą. Instaliatyvaus tipo kūriniuose visada naudoja šiuolaikinę tekstilę, interpretuoju jos tąsumą, švelnumą, skaidrumą, laisvo audinio kritimo ir lytos pojūtį, naudodama šviesą ir faktūras estetizuoju žiūrovų tarpusavio bendravimą meno renginiuose.
Lygiagrečiai meninei veiklai vykdau ir mokslinius tyrimus, kurių rezultatas - serija Lietuvos respublikos karinių dalinių reprezentacinių vėliavų. Didžiausias pasiekimas – 2009 m. atkurta karališkosios Lietuvos – Lenkijos valdovo Augusto II (Stipriojo) vėliava, kuri yra saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune, Lietuvoje.
